Kelionė į kaimiečių sostinę

Rūta vis kalbėjo, kad reikia striukės jai, batų. Tai kažkokia gera nuotaika buvo užplūdus ir pažadėjau penktadienį nuvaryt su ja į akropolį apsipirkt, na dar ir man reikėjo šio bei to. Bet vistiek tai buvo mano klaida, nors ir žadėjau būt kantrus ir išvaikščiot visą laiką — nieko man nesigavo. Pavargau jau po 3′ios parduotuvės. Maniškė apėjo gal 15, vistiek nieko nesugebįjo išsirinkt, aš užėjau į vieną, nusipirkau marškinius ir ramu. Oj tos moterys, niekad nesugeba išsirinkti…