Karolio Matusevičiaus tinklaraštis

Šiandien sudalyvavom dar vienoj kritinėj masėj. Praitą tai kažkaip labai reklamavo, na bent jau tarp blogerių. Visi tik rašė, tik skelbė, tik ragino. O šį kart nemačiau nei vienos reklamos. Nors dalyvių turbūt buvo dar daugiau nei praitą kartą. Ir šiaip nemažai mačiau važiuotojų iš ano karto.

Video:

Ačiū Denisui Voskobui.

Sumąstėm šiandien su Rūta dviračiais iki Saločių ežero numynti. Į priekį važiuoti visas įdomumas. Net nenutuokiau, kad ten tokie smagūs kalneliai miške… Rūtą paleidau pirmą važiuot, kad nepasimestu, nepasiliktų jei kas atsitiktų, tai tik spygavimus girdėjau. Bet kai nusileidom, prisipažino, kad patiko lėkti siauru miško keliuku ir manevruoti tarp medžių ir šaknų. Dievinu greitį! Nepatiko man tik paskutinė kelio dalis, didelis kalnas ir mašinų srautas. Mane nervuoja tokia teorema, kad jei važiuoju aš šalikėlia su dviračių, važiuoja mašina priešais ir už manęs, tai būtinai turim susitikti visi vienam taške ir mane, aišku, meta nuo kelio lauk.

Tikėjaus daug žmonių rasti prie ežero, tiek jų ir radau. Vanduo ƒ— kaip arbata. Labai šiltas. Pirma įlindom tik pabraidžiot, po to Rūta jau ir maudytis užsimanė… ;-) Bet nesimaudėm, ten turbūt [70%:30% šlapimas:vanduo].

Buvo toks vaizdas: jauna mama su mažu vaiku ateina prie kranto. Vaikas sako: mama, noriu sisi. Mama jam atsako: einam maudytis tada ir padarysi… Vaikas įbrido, jau tūpt, mama: pala pala dar, paeinam giliau. Na ten visą tą patį padarė ir taip toliau, o už metro ar kelių kitas vaikas išneria pilna burna vandens (?) ir srovele spjauna tą vandenį. Net supykino mane… Tai išbridau, nudžiuvau ir apsimoviau batus.

Nusileidę nuo to kalno, kuris man labiausiai nepatiko važiuojant į priekį, nusukom šiek tiek į šoną. Rūta dievina karves, ten ganėsi kelios. Ir šaltinėlis bėgo. Tai sustojom prie karvutės, ėjo Rūta paglostyt. Žiauriai juokingai atrodė, nes bijojo labai ;-) Bet tai tokia nepiktybiška karvutė, ramiai gulėjo ir nesimuistė, negasdino.

Prie upelio mano Biologė buožgalvius gaudė :-)

ekoblogas.info radau kelis klipus iš paskutinės KM.

Štai ir sudalivavau savo pirmoje Kritinėje masėje. Buvo išties nuostabu, daugybe žmonių ir visi važiuoja vienu tikslu. Kad ir kaip gerbiu dviratininkus už aplinkos ir gamtos tausojimą, bet turiu pripažinti, kad spalvų nei vienas neskiria! Jei jau rengiat tokias akcijas savo valia ir aiškinat, kad jūs (aš irgi) esate eismas, tai ir laikykitės taisyklių! Prie šviesaforų niekas nestojo, nesvarbu, ar raudona ar žalia. Stojo tik tada, kai į eismą įsisprausti nebuvo įmanoma.

Iš lazdynų planavom per nepilną valandą atvykti, tad išvažiavom ~16:50. 17:20 jau buvom prie Katedros, tai dar suvažinėjom iki Užupio ikiuko. Net nepastebėjau kaip visi susirinko, kažkaip greit ir nepastebimai. Šauni akcija, būtinai dalyvausiu kitoje, jei tik galėsiu. Ir šekit kelias nuotraukas

Nors ir labai nedidelę, tačiau šiokią tokią auditoriją turiu. Ta progra pasinaudodamas skelbiu, kad šiandien, t.y. balandžio 27 dieną, 18 valandą prie Vilniaus katedros aikštės renkasi akcijos dalyviai! Imat dviratį, imat respiratorių kaip Ežiukas sakė, imat gerą nuotaiką ir važiuojat kovot už mažesnį užterštumą mieste.

Taip pat važiuoja labai įtakingas dalyvis: ekoblogas.info

Taip, kad lauksim jūsų ten!

Šiandien išvažiavom su šeima giminių aplankyt. Pas močiutę kaimę pabuvom, pas tetą pasisvečiavom. Seniai jau bebuvau. Dar buvo žadėta, kad duos su mašina pavažiuot, bet tai ir liko pažadais, nieko aš negavau :-\

Visas dienos gazas — kelionė namo Nuo Alytaus iki Vilniaus — dvi valandos kelio. Snigo, kaip net žiemą nesninga, nieko nesimatė, keliai apsingti. O padangos tai jau vasarinės. Tempemės 50 km/h @ 1500RPM. Mūsų automobilis kaip koks Napaleonas buvo. Paskui važiavo gal 50′ies automobilių kolona, nes niekas nenori pirmas važiuot — kelio visiškai nesimato. Tai taip ir vilkomės visą kelią, mama net vairuot pavargo. O atrodo juokas, kas čia yra 100km. Gaila fotikas bagažinėj buvo, nepadariau nuotraukų…