Karolio Matusevičiaus tinklaraštis

Vakar buvom Skylės koncerte, tamstos klube. Turiu priekaištą klubui: alus ir taip brangus, o jūs dar kainas užkėlėt! Greit leiskit bent iki 5lt! Bet turiu ir padėkoti, už nuostabaus skonio Švyturio Baltą ft. citrina. Buvau pamiršęs šį receptą, tai ačiū Jums, kad man priminėt. Šiandien susimixavau namie tokį.

P.S. ačiū Aistei Smilgevičiūtei ir grupei Skylė už super koncertą. Šį kartą buvo daugiau žinomų ir senų dainų, nei praeitą kartą. Bet šįkart kažkaip liūdniau buvo, greičiau viskas praėjo, ir žmonių mažiau ir atmosfera prastesnė. Tačiau tai tikrai nesukliudė šauniai pabūt su draugais, pasiklausyti mėgstamos muzikos. Paplepėt, labai labai fainai pašokt, pastovėt (per pertrauką) po lietum ir įspūdingu žaibų šou su Rūta.

Šiandien sudalyvavom dar vienoj kritinėj masėj. Praitą tai kažkaip labai reklamavo, na bent jau tarp blogerių. Visi tik rašė, tik skelbė, tik ragino. O šį kart nemačiau nei vienos reklamos. Nors dalyvių turbūt buvo dar daugiau nei praitą kartą. Ir šiaip nemažai mačiau važiuotojų iš ano karto.

Video:

Ačiū Denisui Voskobui.

Sumąstėm šiandien su Rūta dviračiais iki Saločių ežero numynti. Į priekį važiuoti visas įdomumas. Net nenutuokiau, kad ten tokie smagūs kalneliai miške… Rūtą paleidau pirmą važiuot, kad nepasimestu, nepasiliktų jei kas atsitiktų, tai tik spygavimus girdėjau. Bet kai nusileidom, prisipažino, kad patiko lėkti siauru miško keliuku ir manevruoti tarp medžių ir šaknų. Dievinu greitį! Nepatiko man tik paskutinė kelio dalis, didelis kalnas ir mašinų srautas. Mane nervuoja tokia teorema, kad jei važiuoju aš šalikėlia su dviračių, važiuoja mašina priešais ir už manęs, tai būtinai turim susitikti visi vienam taške ir mane, aišku, meta nuo kelio lauk.

Tikėjaus daug žmonių rasti prie ežero, tiek jų ir radau. Vanduo ƒ— kaip arbata. Labai šiltas. Pirma įlindom tik pabraidžiot, po to Rūta jau ir maudytis užsimanė… ;-) Bet nesimaudėm, ten turbūt [70%:30% šlapimas:vanduo].

Buvo toks vaizdas: jauna mama su mažu vaiku ateina prie kranto. Vaikas sako: mama, noriu sisi. Mama jam atsako: einam maudytis tada ir padarysi… Vaikas įbrido, jau tūpt, mama: pala pala dar, paeinam giliau. Na ten visą tą patį padarė ir taip toliau, o už metro ar kelių kitas vaikas išneria pilna burna vandens (?) ir srovele spjauna tą vandenį. Net supykino mane… Tai išbridau, nudžiuvau ir apsimoviau batus.

Nusileidę nuo to kalno, kuris man labiausiai nepatiko važiuojant į priekį, nusukom šiek tiek į šoną. Rūta dievina karves, ten ganėsi kelios. Ir šaltinėlis bėgo. Tai sustojom prie karvutės, ėjo Rūta paglostyt. Žiauriai juokingai atrodė, nes bijojo labai ;-) Bet tai tokia nepiktybiška karvutė, ramiai gulėjo ir nesimuistė, negasdino.

Prie upelio mano Biologė buožgalvius gaudė :-)

Šiandien su Rūta sugalvojom inkilą sukalti, lentų turėjom įrankių irgi, tik laiko trūko.  Nuo 18h kai sėdom lauke dirbti, tai tik 22h baigėm… Gaila, kad niekas nepasakė, kad skylę reikia daryti mažą labai ir kuo aukščiau, tai teks perdarinėti. Na bet vistiek šiais metais jau vėlu kabinti, paukščiukai jau ritasi… Aš viską pjausčiau, o Rūta sukalinėjo. Pirmą vinį šiandien įkalė, tai labai patiko jai ir toliau darbavosi ;-) Pavadinimas gimė iš to, kad kai sukalėm visą, gale, ant lentos, pamatėm užrašą „Brokas“, tai taip pasijuokėm su liūdesiu :-) Labai džiaugiamias savo bendru darbu. Kad ir koks prisvilęs būtų.

Dar viena akcija pareina. Bet akcijos visada yra gerai, man jos patinka. Taip, kad prisidedu prie vienotokio pradėtos akcijos Kas ant jūsų sienos ?

Už užuolaidų kabo kampe klasės nuotrauka, bet aš jos beveik nematau.

Virš mano lovos, į kairę nuo PC kabo 16′o gimtadienio proga dovanotas Rūtos pieštas paveikslas. Jis man labai brangus ir labai dažnai žiūriu į jį. Labai patinka man jis, tokias teigiamas emocijas sukelia.

Sekcijoje padėtas Subaru kalendorius. Čia man, kaip subaru gerbėjui, padovanojo Rūtos tėtis, ačiū.

O daugiausia stuff’o tai yra ant mano stalo. Matomas 17′o gimtadienio proga Rūtos darytas ir padovanotas kalendorius su daug mūsų nuotraukų. Dar matomas aprašinėtas puodukas, jį taip pat gavau nuo Rūtos dovanų, tai grįžau iš atostogų ‘05′ų vasarą. Jame laikau mūsų bilietus iš įvairių renginių bei filmų, ir smulkias jos dovanėles. Taip pat labai dažnai žiūriu (daugiausia į nuotraukas) ir labai pakelia nuotaiką. Ir šiaip bardakas čia pas mane ant stalo, pilna įvairių niekučių.

Daug kam turbūt labai smalsu panagrinėti ir dabar bando įžlibinti mažoj nuotraukoj kas ten tokio prideliota ;-)

Tai šiam kartui tiek. Tęskit akciją, mano BLOGo skaitytojai.

Šiandien Rūta pasakojo tokį įdomų dalyką, skaitė kažkokį tekstą apie meilę, ir ten buvo parašyta (tik kitais žodžiai ir ilgiau) kaip vystosi karšta ir aistringa meilė. Šiais laikais daug porų — ypač jaunų, netvirtų, iškilus rimtesniems nesutarimams puola skirtis, viską mesti ir nesistengia taisyti visko. Mano, kad nelemta būti kartu ir t.t. Tačiau, kaip visad, reikia mokytis iš gamtos, ji visada parodo kas yra teisingiausia. Gamtoje niekada nebūna visko iš karto, kaip ir karštos ir aistringos meilės tuoj pat vos tik susipažinus. Reikia palaipsniui viską vystyti, kurstyti tą meilę, stengtis. Jei kas nors ne taip — stengtis suprasti ir taisyti viską, o ne mesti ir nusisukti. Per ilgą laiką, didės supratimas artimo žmogaus, pažinsit geriau už save, mylėsit labiau už viską ir tai tikrai bus karšta ir tikra meilė. Taip, kad stenkitės vienas dėl kito ir nereiks pyktis, skirtis, nervintis ir raudoti.

Čia pavariau kaip kunigas koks, bet man patiko šita mintis, manau ji tikrai teisinga. Mylėkit ir būkit mylimi. <3

Dar užvakar Rūtą palydėjau ir grįžau su maikute trumpom rankovėm, šiandien su 10 džemperių, striuke, susigūžęs klampojau per sniegą… Turiu prisipažinti, kad keistoka matyti apsnigtus medžių lapus. Įdomi ta gamta, ir vistiek manau, kad tai žmonijos nuopelnai. Gegužę pasitikt su sniegu, jėga.

Štai ir sudalivavau savo pirmoje Kritinėje masėje. Buvo išties nuostabu, daugybe žmonių ir visi važiuoja vienu tikslu. Kad ir kaip gerbiu dviratininkus už aplinkos ir gamtos tausojimą, bet turiu pripažinti, kad spalvų nei vienas neskiria! Jei jau rengiat tokias akcijas savo valia ir aiškinat, kad jūs (aš irgi) esate eismas, tai ir laikykitės taisyklių! Prie šviesaforų niekas nestojo, nesvarbu, ar raudona ar žalia. Stojo tik tada, kai į eismą įsisprausti nebuvo įmanoma.

Iš lazdynų planavom per nepilną valandą atvykti, tad išvažiavom ~16:50. 17:20 jau buvom prie Katedros, tai dar suvažinėjom iki Užupio ikiuko. Net nepastebėjau kaip visi susirinko, kažkaip greit ir nepastebimai. Šauni akcija, būtinai dalyvausiu kitoje, jei tik galėsiu. Ir šekit kelias nuotraukas

Nors ir labai nedidelę, tačiau šiokią tokią auditoriją turiu. Ta progra pasinaudodamas skelbiu, kad šiandien, t.y. balandžio 27 dieną, 18 valandą prie Vilniaus katedros aikštės renkasi akcijos dalyviai! Imat dviratį, imat respiratorių kaip Ežiukas sakė, imat gerą nuotaiką ir važiuojat kovot už mažesnį užterštumą mieste.

Taip pat važiuoja labai įtakingas dalyvis: ekoblogas.info

Taip, kad lauksim jūsų ten!

Šiandien su Rūta minim velnio dienų skaičių praleistą kartu. Dar vakar pasižadėjom visą šią dieną būt labai kantrūs ir jokių, kad ir menkiausių, nesutarimų. Nes abu be galo principingi ir mėgstam dėl nieko akis padraskyt vienas kitam ;-) Tai va, kadangi esam pakankamai prietaringi (ypač aš), tai šiandien taip atsargiau bendravom. Nors diena buvo labai puiki, gera nuotaika, gražiai bendravom ir nereikėjo kažkaip ir stengtis, viskas ir taip puikiai ėjosi. Net keista, nes tokiom dienom man visad nesiseka.