Karolio Matusevičiaus tinklaraštis

Dar viena ir, sakyčiau, labai didelė svajonė išsipildė. Nusipirkau kostiumą! Labai norėjau turėti ir rengtis. Bet visą laiką maniau, kad tai neįmanoma, ypač dabar, kai gyvenu dar iš tėvų kišenės. Maniau tikrai man niekas nepirks aprangos už tokias kainas… Bet įkalbėjau! Dar mama liepė pozuot :$

Šiandien visos pardavėjos kažkokios piktos ir niurzgos. Ar čia jas karšti orai veikia, ar pyktis ima, kad kiti prie ežero guli, o jos dirba. Ypač galiu apšmeižti Žygio batus, visiškai jokio skaitymosi su klientu, ko nors paprašai, tai taip susiraukia, lygtai prašyčiau plytas nešioti per visą akropolį.

Aprangoj taip pat, visos kreivais snukiais, atsiprašant, baisu ko nors paprašyti.

Užtat drąsiai galiu pagirti Sunset Suits Men, puikus aptarnavimas. Ir labai džiaugiuosi, kad kostiumas idealiai tinka, niekur nespaudžia, niekur nekabo.

Šiandien Rūta pasakojo tokį įdomų dalyką, skaitė kažkokį tekstą apie meilę, ir ten buvo parašyta (tik kitais žodžiai ir ilgiau) kaip vystosi karšta ir aistringa meilė. Šiais laikais daug porų — ypač jaunų, netvirtų, iškilus rimtesniems nesutarimams puola skirtis, viską mesti ir nesistengia taisyti visko. Mano, kad nelemta būti kartu ir t.t. Tačiau, kaip visad, reikia mokytis iš gamtos, ji visada parodo kas yra teisingiausia. Gamtoje niekada nebūna visko iš karto, kaip ir karštos ir aistringos meilės tuoj pat vos tik susipažinus. Reikia palaipsniui viską vystyti, kurstyti tą meilę, stengtis. Jei kas nors ne taip — stengtis suprasti ir taisyti viską, o ne mesti ir nusisukti. Per ilgą laiką, didės supratimas artimo žmogaus, pažinsit geriau už save, mylėsit labiau už viską ir tai tikrai bus karšta ir tikra meilė. Taip, kad stenkitės vienas dėl kito ir nereiks pyktis, skirtis, nervintis ir raudoti.

Čia pavariau kaip kunigas koks, bet man patiko šita mintis, manau ji tikrai teisinga. Mylėkit ir būkit mylimi. <3

Šiandien išvažiavom su šeima giminių aplankyt. Pas močiutę kaimę pabuvom, pas tetą pasisvečiavom. Seniai jau bebuvau. Dar buvo žadėta, kad duos su mašina pavažiuot, bet tai ir liko pažadais, nieko aš negavau :-\

Visas dienos gazas — kelionė namo Nuo Alytaus iki Vilniaus — dvi valandos kelio. Snigo, kaip net žiemą nesninga, nieko nesimatė, keliai apsingti. O padangos tai jau vasarinės. Tempemės 50 km/h @ 1500RPM. Mūsų automobilis kaip koks Napaleonas buvo. Paskui važiavo gal 50′ies automobilių kolona, nes niekas nenori pirmas važiuot — kelio visiškai nesimato. Tai taip ir vilkomės visą kelią, mama net vairuot pavargo. O atrodo juokas, kas čia yra 100km. Gaila fotikas bagažinėj buvo, nepadariau nuotraukų…

Šiandien mama atvežė kažkokių dažų. Sakė, kad margučiam, nors man atrodo ten paprasta akvarelė. Na bet lukštą gerai dažo. Paskutinį kartą dažiau kiaušinius turbūt prieš kokių 10 metų, su flomasteriais. Visai smagu ir įdomu. Išreiškėm savo meną ir fantazijas ;-)

Labai norėjau jum nuotraukų įdėti, tačiau kažkokia bėda čia man su tom nuotraukom. Na veikiau su PC, tai arba bus jos vėliau, arba išvis nebus.

Va, jau galiu talpinti nuotraukas, pavyko sumažint.